- šmultė
- ךmul̃tė (vok. dial. Schmolt) sf. sing. (2) NdŽ, KŽ, šmultė̃ (4) KII161
1. N(Rg), K, FrnW, KŽ, Všt, Snt lydyti kiauliniai taukai (ppr. su spirgais): Žiemai pasidarydavo šmul̃tės Kdl. Su kuo aptepei: ar su sviestu, ar su šmulte? Pgg.
2. R312, MŽ419 lydyti žąsų taukai: Duok vaikui šmul̃tės, ir pasveiks Šn. Na, ir gardžios šmul̃tės turi Šn.
3. pasukų varškė: Iš pasukų virėm šmul̃tę Skdv.
◊ kaĩp per šmul̃tę sklandžiai: Anam darbas eina kaĩp par šmul̃tę Prk.
Dictionary of the Lithuanian Language.